- ištekis
- ìštekis sm. (1), ìštėkis (1) DŽ, ýštėkis (1) NdŽ 1. BŽ455, NdŽ ištekėjimas, pertakas, protaka: Iš pievos išeina ìštekis, pasiekia upelį, ten vanduo ir subėga Kp. Reikia iš dirvos iškast ýštėkis Š. 2. upės atšaka: Po potvyniui ìštekiuos daug žuvies palikdavo Kp. 3. Sl sąsiauris: Sietuvose ìštekių esti Kp. 4. (neol.) fiordas: Daug yra labai gilių ištėkių, kuriuose randame patogių uostų Vr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
